---

Labas, mielas Kalėdų Seneli!



Mano vardas Jonas. Sulaukiau 18 metų. Bet kai kurie žmones manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Kalėdu senelio. Kiti blogio isikunijimais sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik optine apgaule. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip karve, imu staugti kaip gerve ir pasislepiu krumuose. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi po kaimynes Onutes lova! Nes mano tėvai yra keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški keistuoliai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra lengvas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad RYTIS CICINAS yra tikras kopustas, YVA dainuoja blogiau negu Lietuvos rytas, o Mia - apskritai patinas. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek morka, nes per pamokas perdziu, o per pertraukas juos duchinu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip pas Onute spintoj, o namuose tupiu kamputyje kaip peliukas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai vezys. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligos, o ypač šitą, geriausiai gydo bulviniu blynu tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik gumine boba. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta dovana būtų ne mano namuose, bet pas mociute spintoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas kaip burokelis, ramus kaip komoda ir išmintingas kaip Bernin. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra tepalas, o kita pusė - antifryzas, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 1 lito. Mielas Seneli, nebūk storas diedas, išpildyk mano prašymą!



Tavo anonimas, Jonas Kurmis.

;)

Čia taip ant prikolo vienam saite pabandžiau linkas: http://www.vaikam.lt/?to=read&wi...

---

daug daug metu sitam... puikiuose saituose lankaisi

---

Vaikam.

---

Atsimenu žaidėm jau seniau šitą. Gal dar tema išlikus :D

---

Štai kas man gavo. No fake.
Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas aš. Sulaukiau 0 metų. Bet kai kurie ožiai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu ožius. Kiti oyžiai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik aš. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip aš, imu staugti kaip oyžs ir pasislepiu šiknoje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi šiknoje! Nes mano tėvai yra ožiai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški aš. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra aš. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad aš yra tikras aš, aš dainuoja blogiau negu aš, o aš - apskritai aš. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek aš, nes per pamokas aš, o per pertraukas aš. Mokykloje aš jaučiuosi kaip aš, o namuose tupiu kamputyje kaip aš. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai aš. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo aš tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik aš. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet pas ožį? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip aš, ramus (-i) kaip aš ir išmintingas (-a) kaip aš. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra aš, o kita pusė - aš, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 0 litų. Mielas Seneli, nebūk aš, išpildyk mano prašymą!
blt jobana cenzura. :|