---

Apie LINUX instaliavima
Trumpas Linux instaliavimo FAQ pradedantiesiems. Shis FAQ (Frequently Asked Questions) parashytas 2000.02.28, tad jeigu jus ji skaitote, praejus keliems menesiams ar pusmechiui, jis jau tur but pasenes =]]]
Klausimas: Ar man verta instaliuotis Linux (ash nesu nei programuotojas, nei sisteminis administratorius) ?
Atsakymas: Zhinoma, verta. Tada jus tapsite ir programuotoju, ir sisteminiu administratoriumi. Na, o jeigu rimtai, tai, deja, shiuo metu Linux dar nera visishkai pritaikytas paprastiems vartotojams. Nors Linux tobuleja fantastishkai sparchiai, per metus nueidamas toki kelia, koki windoze nueina per 5 metus, jums vis dar prireiks ir zhiniu ir kantrybes. Linux yra labai sudetinga operacine sistema, galimybemis keleriopai lenkianti, pvz., WindowsNT ar Windows2000 operacines sistemas. Tad ir trvarkytis Linuxe yra sunku. Shiuo metu Linux operacine sistema yra tapusi prestizho reikalu - kiekvienas patyers kompiuteriu specialistas jauchia savo pareiga ishmokti dirbti su Linux. Jei norite, kad kiti kompiuteriu vartotojai, ypach specialistai, jaustu jums pagarba, susiinstaliuokite Linuxa, ir gerai ji ishtyrinekite.
Klausimas: Kokia Linux distribucija man pasirinkti ? Kokia distribucija geriausia ?
Atsakymas: Tai priklauso nuo to, ka Jus norite daryti su Linuxu, nuo to, ka Jus jau mokate, nuo Jusu kompiuterio, ir nuo daugelio kitu priezhaschiu. Geriausios Linux distribucijos nera. Visos turi savu privalumu (trukumu irgi). Jei esate paprastas vartotojas, patarchiau pasirinkti viena ish shiu distribuciju: Corel Linux OS, Mandrake Linux System, Caldera Open Linux, Win Linux. Trumpai apie shiu sistemu privalumus ir trukumus: Corel Linux OS - tai bandymas Linux sistema padaryti panashia i windoze. Tai pati draugishkiausia ish normaliu Linux distribuciju. Bet jai reikia gana galingo kompiuterio, ji yra truputeli nelanksti, per daug Corel'ishka. Mandrake Linux - yra gana draugishka, lanksti Linux distribucija. Jai tinka visi RedHat Linux programu paketai. Deja, Mandrake nera visishkai atidirbta. Caldera Open Linux - tai labai draugishka distribucija, instaliavimo ir valdymo patogumais ji prilygsta Corel Linux distribucijai. Trukumai panashus i Corel. WinLinux - tai Linux distribucija, kuri instaliuojasi kaip paprasta windozes programa. Del to kai kas net mano, kad be windozes shi distribucija neistengtu dirbti. Esminis privalumas - ypach lengvas instaliavimas - tur but net eiline sekretore sugebetu shi Linuxa isidiegti savo kompiuteryje. Trukumai - del darbo UMS-DOS failu sistemoje ir priklausomybes nuo windozes, kyla daugybe ivairiu stabilumo, saugumo, patikimumo problemu. Kitos Linux versijos yra skirtos didesne patirti turintiems vartotojams, tad chia ju neapzhvelginesime.
Klausimas: Kiek laiko reikia, norint suinstaliuoti Linuxa ?
Atsakymas: Viskas priklauso nuo jusu zhiniu ir kompiuterio. Na, aishku, dar ir nuo Linux versijos bei programu, kurias instaliuosite kartu. Jei turite galinga kompiuteri, pvz., Pentium II su 64 Mb RAM, greitu CD-ROMu, ir zhinote, kad jums pades patyres linuxistas, instaliavimui prireiks kokiu 10-20 minuchiu, gal but, net mazhiau. Jei kompiuteris silpnas, toks, koki turiu ash (Pentium 75Mhz, 24 Mb RAM), jums gali prireikti 25-45 minuchiu. Jei neturite patirties, instaliavimui jums gali prireikti daug daugiau laiko - gal net visos dienos.
Klausimas: Ash jau turiu Windows operacine sistema savo kompiuteryje. Ar man reikia ja ishtrinti, norint suinstaliuoti Linux, ar ash galiu tureti kelias operacines sistemas vienu metu ?
Atsakymas: Jums nebutina trinti windozes. Jus netgi galite instaliuoti Linuxa i ta pachia particija(logini diska), kurioje yra windoze. Tada jums reikes pasirinkti atititinkama, UBM-DOS Linux versija, pvz., WinLinux. Tachiau ash rekomenduochiau instaliuotis pilnaverte Linux i atskira particija. Jei jus turite tik viena particija savo diske, galite pakeisti jos dydi, neprarasdami duomenu - tam jums prireiks specialios programos - Partition Magic. Shia programa gamina Power Quest firma.
Klausimas: Kiek particiju reikia Linux operacinei sistemai ?
Atsaymas: Normaliam darbui reikia dvieju particiju - viena skirta virtualiai atminchiai, kita skirta pachiam Linuxui. Kai kurie Linux vartotojai naudoja daugiau particiju, bet tai jau specifiniai atvejai.
Klausimas: Kiek vietos reikia paskirti Linux sistemai diske ? Kiek vietos Linuxui reikia mazhiausiai ? Kiek vietos reikia paskirti swap particijai ?
Atsakymas: Sunku pasakyti, kiek tos vietos tikrai reikia. Tai priklauso nuo to, kas jus ruoshiates daryti. Minimalu Linux varinta, neturinti grafines vartotojo aplinkos, galima suinstaliuoti i 20-40 megabaitu diska. Deja, ne visos Linux distribucijos instaliuojasi be grafines aplinkos. Daugmazh pilna Linux versija, turinchia grafine vartotojo aplinka ir nemazha kieki ivairiu programu bei zhaidimu, galima suinstaliuoti i 200-300 Mb diska. Bet, kadangi Jus greichiausiai noresite tureti daug ivairiu programu, jums prireiks 500-600 Mb vietos diske. Dar geriau, jei galesite paskirti Linuxui 1 gigabaita vietos. Bet kuriuo atveju, geriau paskirti truputeli per daug, negu vos vos per mazhai. Na, bet jei jau vietos labai truksta, Internete galite rasti Linux distribucija, telpanchia i viena diskeli (1.44 Mb). Swap particijai vietos reikia paskirti mazhdaug 2 kartus daugiau, negu turite realios operacines atminties. Bet nepersistenkite. Jei jusu kompiuteryje yra 128 Mb RAM, Linuxas sugebes dirbti ir ish viso be swap particijos. Bet ir tokiu atveju patarchiau padaryti mazhdaug 100 Mb swap particija. Reikalinga swap particijos dydi nustatyti gana keblu - kuo didesne bus shi particija, tuo daugiau bus bendros (virtuoalios) atminties. Bet kiekvienas papildomas swapo megabaitas naudos ir fizikine atminti (RAM), ir procesoriaus resursus. Kad butu lengviau isivaizduoti, pateiksiu pavyzdi: Mano kompiuteryje dabar yra 24 megabaitai RAM, ir 40 Mb swap particija. Dabar programos dirba gana greitai, bet retkarchiais joms pritruksta atminties. Ankschiau, kai buvo tie patys 24 Mb RAM, bet swap particija buvo 56 Mb dydzhio, atminties programoms nepritrukdavo, bet neretai kildavo problemu del darbo greichio. Kai kada nors isidesiu papildomus 8 Mb RAM, galesiu padidinti swap particija, ir visos problemos baigsis =]]]
Klausimas: Instaliavimo programa prasho, kad ash nurodychiau jai particija, bet tos particijos vadinasi kazhkaip keistai. Ka reishkia tie pavadinimai ? Kaip man suprasti, koks pavadinimas reishkia koki diska ?
Atsakymas: Linuxe nera tiesioginio ryshio tarp irenginiu ir vartotojo failu sistemos, del to naudojama specifine, programuotojams patogesne visu irenginiu klasifikacija. Diskams pavadinimai suteikiami remiantis ju fizikiniu prijungimu prie kompiuterio. Trumpai tariant, pateiksiu trumpa atitikmenu tarp Linux ir BIOS pavadinimu lentele: Irenginys BIOS atitikmuo Paaishkinimas
hda Primary Master Greichiausiai, jusu hard diskas
hdb Primary Slave Chia tur but jusu CD-ROM
hdc Secondary Master Bet gal CD-ROM yra chia ?
hdd Secondary Slave
fd0 First Floppy Drive Pirmas diskasukis - DOSe vadinamas A:
fd1 Second Floppy Drive Antras diskasukis - DOSe vadinamas B:





| | | | | () | () Hard diskuose esanchiu particiju pavadinimai sudaromi pridedant skaichiuka prie hard disko pavadinimo. Paprastos particijos gana skaichiukus nuo 1 iki 4, Extended particijos gauna didesnius skaichiukus. Jei jus turite tik viena hard diska, kuris prijungtas kaip Primary Master, particijos jame vadinsis taip: hda1 - pirma particija hda2 - antra particija hda3 - trechia particija hda4 - ketvirta particija hda5 - pirmas "loginis diskas" pirmoje Extended particijoje Na, tikiuosi, supratote paaishkinimus...


Dvi sekundės googlinimo ir pora gerų minučių tau laiko gaišimo. There u go. :)