---

Dar neperskaiciau, bet butinai tai padarysiu :) Heh, siek tiek pasikapstes atradau dar mistikos, taciau nesusijusios su NSO :).

Tauragnų bildukai: Pirmoji dalis

Tauragnų apylinkėje, Ʋiazdrių kaime gyvena Grašių šeima: Andrius Grašys, jo žmona Jadvyga, sūnus Algirdas (gim. 1934 m.) ir duktė Ona (gim. 1944 m.) su jais kartu gyveno dar šie asmenys: Andriaus tėvas (irgi Andrius) ir dėdė Anupras.

1957 m. spalio mėn. 27 d. t.y. Kristaus Karaliaus dieną, jaunasis Andrius su žmona Jadvyga ir Anupru buvo išvažiavę Utenon turgun. Namuose tada pasiliko abu Andriaus tėvai ir dukra Onutė (Algirdas tada buvo kariuomenėje).

Apie 12 val. dienos Onutė perkėlė karves ir skubėjo trobon, kad galėtų sumos metu pasimelsti. Parbėgusi randa išdaužyta keletą lango stiklų negyvenamame trobos gale.

Atėjo Onutės draugė Stasė Grašytė, užsuko ir Strakšys (Ʋiezdrių km.), ėjęs pro šalį. Visi stebėjosi, kas gi čia galėjo išdaužyti langus ir dabar jiems besistebint, kažkas prorečiais mėtė į langą akmenukus.

Onutė ir jos draugė Grašytė nubėgo į Gegūniškį pas Antaną Starą prašyti, kad jis telefonu iškviestų milicininką.

Apie 16 val. iš Utenos sugrįžo ir kiti šeimos nariai. Stiklų niekas nebedaužė. Onutės tėvas Andrius, pasiėmęs kirvį, apibėgo krūmus, ieškodamas langų daužytojo, bet nieko nerado.

Grašių trobos stovi ant gana stataus aukšto kalno. Nuo gyvenamojo namo vieno galo ir iš vieno šono tuoj prasideda nuokalnė, o iš kito namo galo stovi tvartas. Iš šono aukštyn eina prieškalnė ir stovi kluonas.

Buvo rami apniūkusi diena, bet viskas buvo matyti. Pavakare susirinko daug žmonių. Visi stebėjosi tuo įvykiu.

Pirmadienį, išaušus, vėl kažkas nematomas pradėjo daužyti langus. Nuostabiausiai buvo tai, kad į langų stiklus buvo mėtoma skiedromis, burokais ir akmenimis tiek iš lauko, tiek iš vidaus pusės. Kamaroje, kur buvo daužomi stiklai, rytą buvo rasta didžiausia netvarka: išversta dėžė su sėlenomis ir išmėtyti burokai. Keletas burokų buvo įsodinta į supjaustytų kopūstų statinaitę.

Kun. Antanas Kaubrė

Antroji dalis:
Apie 12 val. dienos iš Tauragnų atvyko milicijos įgaliotinis Rudėnas. Vėliau atėjo Sėlos kolūkio pirmininkas Kilkus ir daug kitų netoli gyvenančių žmonių.

Praėjus pirmai susijaudinimo bangai, milicininkas pradėjo varinėti žmones namo. Po to milicininkas su kolūkio pirmininku pradėjo daryti kratą - ieškoti netvarkos kaltininkų. Kamaroje viską sutvarkė. Uždarė ir užkabino jos duris. Pirkioje pasiliko Grašių kaimynas Ruzgas ir namiškiai, o milicininkas Rudėnas, kolūkio pirmininkas Kilkus ir šeimininkas Andrius užlipo apžiūrėti pastogės. Ten nieko neradę nulipo žemyn. Susitarė palūkėti ir pažiūrėti, kas bus toliau.

Palūkėję, nutarė pažiūrėti, ar kamaroje tebėra jų padarytoji tvarka. Ʋiūri - sėlenų dėžė apversta. Ant jos stovėjo mažas kryžiukas, kuris paprastai stovėdavo ne kamaroje, bet gyvenamąjame trobos gale. Šeimininkas paima į rankas kryželį ir sako:

- Viešpatie, ir tave pradės nešioti. -

Kamaroje ant staliuko stovėjo svarstyklės. Vienoje svarstyklių lėkštėje buvo 100 gr. svarstis, kitoje - miltų sėmė.

Tada milicininkas Rudėnas antrą kartą išskubėjo į Tauragnus patelefonuoyi Utenos milicijai, kad atvyktų iGrašių namus.

Vakare įėję į kamarą, žmonės ant grindų pamatė neaiškią šviesulę. Iš kur ji? Prie sienos buvo atremta pirties prausyklė, o po ja padėta deganti lempa ir ant lempos briaunos degtukai. Tai matė Juozas Grašys (Grašių km.), Steiblys (tada gyvenęs Grašių km.), Antanas Juodvalkis ir Petras Bileišis (abu Ʋiezdrių km.).

Gandas apie šiuos reiškinius pasklido labai plačiai. Antradienį prisirinko irgi daug žmonių. Jie tikėjosi ką nors naują pamatyti ar kaltininką išaiškinti. Bet šį kartą buvo ramu.

Iš Utenos atvyko milicija. Ji žmones išvaikė ir išjuokė visus, kurie tikėjo, kad čia vaidenasi piktosios dvasios.

- Argi galima tikėti, kad yra velnias?

Juk velnią pripažinus, reikėtų pripažinti, kad esąs ir Dievas. Bet gi tai būtų vaikiška.

Trecioji dalis:
Bet čia buvo dar ne galas. Lygiai po dviejų savaičių, t.y. lapkričio 11 d., sekmadienį, vidurdienį, vėl pradėjo byrėti daužomų langų stiklai. Dabar langus daužė jau gyvenamajame trobos gale.

Tą sekmadienį namuose buvo abu broliai seneliai ir Onutė. Visi kiti buvo bažnyčioje. Pro langą įlėkė akmuo ir sudaužė puodynę. Šukės lakstė po trobą. Onutė paėmė šešias šukes ir laikydama delne jas žiūrinėjo. Staiga iš šešių beliko keturios. Jinai tuo labai stebėjosi. Jos šukes paėmė senelis Anupras, bet jam nė viena šukė nedingo.

Viena šukė skaudžiai žėrė seneliui Andriui į galvą. Jis supykęs ir susirūpinęs ėmė klausinėti:

- Kas čia yra ir ko nori?

Atsakas buvo rastas pirkaitėje. Čia asloje buvo pribarstyta smėlio, o smėlyje parašyta:

- Išeikite iš namų arba statykitės kitoje vietoje.-

Kamaroje nuo varstoto buvo nukeltas ir ant grindų paguldytas avižų maišas. Maišo raištis buvo atrištas ir numestas į šalį. Ant maišo miltais buvo parašytas toks sakinys:

- Jūs nusikaltote. Tad eikite nevalgę. (vad., eikite išpažinties - Aut.). Čia įdomu yra dar štai kas: raidės, kurioms neužteko vietos ant maišo, buvo miltais išrašytos ant grindų.

Grašys, perskaitęs šį priekaištą, susišaukė šeimą ir paklausė:

- Gal kas Visų Šventėje esame neteisingai atlikę išpažintį?-

Už ričkos stovėjo lentgalys. Jame buvo užrašyta visiškai priešinga mintis:

- Jūs esate nekalti. Jūs brangūs žmonės. Nes žiūrim tikybos. Jūs dar esate prie Dievo.

Ʋmonės vėl sujudo ir ėmė plaukti į Grašių namus pasižiūrėti ā€œstebuklųā€¯. Bet pirmadienį ir antradienį buvo ramu (XI. 12 ir 13).

Jaunasis Andrius Grašys dirbo paprastu darbininku Tauragnų MTS. Trečiadienį jam parūpo anksčiau pareiti į namus. Namo pareina apie 15 val. Ʋiūri - žmona kažko juokiasi, o kiti šeimos nariai kažkuo stebisi. Jis klausia:

- Ko gi taip juokiatės?

- Kaipgi nesijuoksi, - sako žmona, - kad ir vėl krečiamos išdaigos: išvirto vandens kibirai, skraido akmeniokai, nuo sienos nukrito lempa ir jos dagtis pradingo.-

Andrius pagalvojo, kad lempai nukritus, dagtis galėjo iššokti iš ropės ir pariedėti po lova. Ir jis palindo po lova ieškoti dagčio. Suradęs lenda iš palovio, bet čia kažkas tvokst jam buroku į šlaunį. Iš palovės išlindęs žiūri - ant pagalvės riogso puodo šukė.

Andrius rimtai pagalvojo, kad čia kažkokių dvasių darbas ir ima klausti.

- Ko gi jūs iš mano šeimos norite? Gal čia yra kas palaidota? Gal čia yra buvusios kapinės, o mes ant jų gyvename ir spjaudome? Jei taip, tai labai prašau dovanoti... Duosiu Šv. Mišioms ir pastatysiu kryžių.-

Skiedroje randa atsakymą:

- Palaidoti lavonai.

- Dabar aš negaliu namo nukelti. Tad ar sutinkate čia mus palaikyti per žiemą? - klausia Grašys. Skiedroje atsakoma:

- Su.

- Ar man langų daugiau nebedaužysite?

Skiedroje randa tokį atsakymą: ā€œTo nebusā€¯

- Kiek čia po mano namu palaidota žmonių? - garsiai klausia šeimininkas.

Skiedroje atsakoma:

- Du.

- Angliu ar kreida ant grindų pažymėkite tą vietą, kur palaidoti lavonai.

- Ant virtuvės grindų priešais krosnį atsirado kreida išrašytas kryžius.

- Ar lavonai palaidoti vienoje, ar ne vienoje vietoje?-

Prie kryžiaus atsirado du taškai: - vienas vienoje kryžiaus pusėje, kitas kitoje.

Visas šis pokalbis vyko dalyvaujant tik namiškiams, todėl Andrius Grašys paklausė:

- Ar apie tai galima papasakoti kitiems?

- Galima, - atsakė vaiduoklis.

- Ar valdžia baus, išgirdus apie tai kalbant?

- Baus, - atsakė vaiduoklis.

- Kuo vardu palaidotieji, ir kaip jie čia atsirado?

- Antanas ir Jonas. Jie nužudyti einant iš darbo 1942 m., - skiedroje atsakė vaiduoklis.

- Kaipgi lavonai galėjo atsirasti po mūsų namu tais metais, kai mes šiame name jau gyvenome?

- Sūnus 19 metų ir tėvas 42 metų amžiaus buvo nužudyti, kai namai buvo dar tik pradėti statyti, t.y. kai buvo padėti tik du vainikai,- atsakė vaiduoklis.

Už dingusius pinigus nupirkta maisto

To paties trečiadienio vakare iš kamaros buvo išmesta senelės palaidinukė. Jos kišenėje buvo 150 rublių. Senelė ją pasiėmė į užantį, o paskui pasidėjo po savo lovos pagalviu. Vėliau pastebėjo, kad nėra nei palaidinukės, nei pinigų, o skiedroje parašyta:

- Pinigai paimti, bet savu laiku bus grąžinti.-

Vėliau Grašiai rado nupirkta ir padėta neva naujai palaidinukei gabalą medžiagos. Bet gabalas buvo toks mažas, kad iš jo galėjo išeiti tik pusė palaidinukės.

Ketvirtadienį Grašys buvo išvažiavęs į malūną. Sugrįžo dar su šviesa. Onutė pribėgusi sako:

- Kamaroj vaiduokliai mums paruošė vaišes.-

Ant stalo tikrai buvo išdėliota dešros, saldainių, sausainių, olandiškojo sūrio, šešios rukytos žuvys, du stiklainiai uogienės, septyni pakeliai cigarečių ir trys dėžutės degtukų. Padėta pakelis baltų žvakučių Kalėdų eglutei ir skiedroje parašyta:

- Šiomis vaišėmis norime padėkoti, kad jūs pirmieji už mus meldetės. Nebijokit - valgykit. Papuoškit kuo puikiausiai Kalėdų eglutę.-

- Mes tikrai melsdavomės už tas vėles - sako Andrius Grašys. - Ir dabar mes sėdomės vakarieniauti. Valgius peržegnojau: - ā€œViešpatie, palaimink šiuos valgius ir penki angelai palaiminkite ir šioms sieloms padėkit.ā€¯ - Ne visa, kas buvo ant stalo, suvalgėme. Penktadienio rytą mes radome raštelį, kuriame buvo parašyta:

- Kodėl ne visa suvalgėte? Pabaikite šiandien.-

- Šiandien penktadienis, tai argi galima valgyti dešrą? - paklausė Grašys.

- Galite valgyti,- parašė vaiduoklis.

- Ir mes valgėme, - sako Grašys.-

Ketvirtadienį prie paruoštų valgių dar buvo pridėta visokių vaikiškų žaisliukų. Jie čia buvo beatodairiškai svaidomi. Mums, - sako Grašys: - tie žaisliukai nepatiko, ir čia tuoj atsirado raštelis:

- Galite tuos žaisliukus imti ar neimti - bet visa tai nupirkta už jūsų senelės pinigus.-

Ketvirtadienio vakare žmona su Onute ėmė ruoštis važiuoti Utenon Onutei metrikų. Skrynios rakčiukas turėjo būti žmonos kišenėje, bet jo ten nebuvo.

- Nutariau skrynią su kirviu atplėšti, - sako Grašys. - Gale stalo kažką rašiau. Ʋiūriu - po stalu sąsiuvinio lapas ir jame parašyta,

- Mes radome rakčiuką. Sužinojome, kad jis jūsų ir gražiname jums, - ir ant jo padėtas rakčiukas.

Penktadienį, išvažiavus Utenon, Onutė pastebėjo, kad jos kišenėje įdėta trys rubliai, o prie jos įsidėtojo maisto pridėta dar saldainių, sausainių ir olandiškojo sūrio. Nuvažiavusi Utenon ji kišenėje rado dar ir daugiau pinigų.

Šeštadienį (XI. 17) vakare ant Onutės knygų buvo padėta 1 kg. silkučių, kurias mes vėliau suvalgėme, - sako Grašys.-

Sekmadienį (XI. 18) Grašys su žmona ir vaikais buvo išėjęs bažnyčion. Onutė apie 11 val. sėdėjo prie stalo ir ruošė pamokas. Ʋvilgt po stalu - ant žemės raštelis. Paima ir skaito:

- Eik į Tauragnus ir prie parduotuvės manęs palauk. Eidama pasiimk krepšį. Į jį susidėsi visa, ką tau duosiu.-

Onutė atėjo į Tauragnus. Bažnyčioje buvo giedama ā€œPulkim ant keliųā€¯. Miestelyje ji pamatė ateinant gražiai apsirengusį vyriškį. Jis tiesiai priėjo prie Onutės ir paklausė:

- Ar senai manęs lauki? -

Jis Onutę paėmė už rankos ir nusivedė į parduotuvės kiemą. Ten jai prikrovė įvairiausių maisto gaminių ir liepė neštis namo.

- Tavo namuose bus svetimų žmonių. Todėl šio maisto nesinešk vidun.-

Onutė su juo atsisveikinusi grįžo namo. Sugrįžusi maistą pasidėjo kluone. Įėjusi vidun tikrai rado svetimą žmogų. Tai buvo Gaivenis iš Sarakalnio kaimo. Jis buvo atėjęs pasiteirauti apie įvykius.

Onutės parneštą maistą vėliau suvalgė.

Po kalėdojimo bildukai ima dar labiau siautėti

Lapkričio 19 ir 20 buvo ramu. Lapkričio 21 dieną, aš, sako Kun. P. Čiučkis, kalėdojau Grašių ir Gaidelių kaimus. Aplankiau ir Andriaus Grašio namus.

Tuojau pradėjome kalbą apie keistuosius įvykius. Šeimininkas mane atvedė į kamarą. Čia parodė, kaip ir kur buvo padaryta netvarka. Parodė ir daugybę prirašytų skiedrų, ant kurių su gramatikos bei sintaksės klaidomis buvo parašyti atsakymai į duotuosius klausimus.

Aš Andriui patariau, kad jis daugiau vaiduoklių nebeklausinėtų. Šie vaiduokliai - tai ne vėlės. Jeigu čia yra dvasios - tai tik piktosios.

Pavakare šeimininkas pastebėjo savo švarko kišenėje kyšantį popieriaus kampą. Jį ištraukė ir perskaitė:

- Gerai, kad kunigo klausai, jis sako tiesą: aš esu Pragaro Judas.

Aš, sako Kun. P. Čiučkis, tą raštelį vėliau pasiėmiau.

Po to vaiduoklis ėmė tikrai dūkti. Ʋmonių į Andriaus Grašio namus prisirinkdavo daugybė. Vieni ateidavo, kiti išeidavo. Daug kam iš jų vaiduoklis darė įvairiausius nemalonumus: pvz., daug ką pilstė žemėmis, druska, svaidė burokais ir bulvėmis. Joną Asiminavičių ir jo sūnų Balį apmėtė sūrio gabaliukais. Sūris ir druska buvo imami iš kambario, o žemės pilstomos iš po grindų.

Ketvirtadienio vakare (XI. 22) vėl prisirinko svetimų žmonių. Namiškiai dėl jų negalėjo nei pailsėti, nei pamiegoti. Ypač buvo išvargintos moterys: Andriaus žmona Jadvyga ir duktė Onutė. Vyras joms pasiūlė eiti kur nors pas kaimynus pernakvoti.

Tada buvo atėjęs kaimynas Petras Bileišis. Jis sutiko moteris parsivesti į savo namus - pas savo motiną ir seserį pernakvoti, o pats pasisiūlė nakvoti čia su vaiduokliais. Taip ir buvo padaryta.

Buvo jau vėlus laikas. P. Bileišis Grašio namuose atsigulė ant suolo. Tačiau jis neilgai galėjo ilsėtis. Į langą pradėjo belstis. Beldė jo sesuo Malvina. Ji sako:

- Eik namo. Mūsų namuose netvarka. Kai viešnios ruošėsi užmigti, staiga išbyrėjo lango stiklai, nuo lentynos nukrito radijo aparatas, apvirto kibirai su vandeniu, sudaužyta lempa...

Vis dėlto tą naktį viešnios pernakvojo pas Bileišį. Grašio namuose tą naktį buvo ramu.

Ketvirtoji dalis:
Penktadienio rytą (XI. 23) į Tauragnus pas mane, sako Kun. P. Čiučkis, atėjo Andrius Grašys paprašyti, kad aš pašventinčiau jo namus. Deja, išvažiuodamas pamiršau pasiimti ritualą (šventinimų knygą). Todėl turėjau važiuoti antrą kartą, t.y. šeštadienį (XI. 24). Pašventinęs pasakiau:

- Dievas, norėdamas parodyti dvasių pasaulio buvimą, gali leisti dvasioms vaidentis ir namus pašventinus.

Tą šeštadienį, man išvažiavus, bildukai dar tikrai vaidenosi: žmones pilstė žemėmis. Mediniškių kaimo gyventojui Mizeikiui iš naujos milinės lyg nupjauta iškrito saga. Ši saga buvo ne segamoji: ji buvo įsiūta antrojoje - fasoninėje sagų eilėje.

Sienoje ant keturių colių vinies kabojo kepurė. Vinis staiga iš sienos ištrūko ir kepurė nukrito.

Palei lubas ėmė skraidyti kiaušinis. Jis, atšoko nuo lubų ir sienos, ir visiškai sveikas nukrito Asiminavičiui (Ʋiezdrių km.) ant kojų. Tai buvo vienas iš dviejų kiaušinių, kurie buvo nesenai atnešti iš tvarto į trobą. Asiminavičius paima kiaušinį ir sako:

- Ʋiūrėkite, velnias nė kiaušinio nepajėgia sudaužyti.-

Tai tarus, antrasis kiaušinis taip davė į sieną, kad net po visą trobą ištiško.

Iš mūro džilingt iškrito krosniakaištis. Ignacui Godai (Akmeniškių km.) sviedė buroku, Justinui Kačerauskui bulve tekštelėjo į kaktą. Po to jisai net kepurę užsidėjo. Visą tai matė dar šie asmenys: Jonas Šinkūnas, Juozas Grašys (abu Grašių km.), Kazys Mačiulavičius ir Stasys Grašys (abu Ʋiezdrių km.)

Sekmadienį (XI. 25) iš pat ryto pasižiūrėti šių nuostabių reiškinių susirinko daug žmonių. Bet tą dieną niekas neįvyko. Dvi savaites buvo ramu.

Po to 1957 m. gruodžio 9 d., vėl buvo išmuštas lango stiklas.

Dėdei Anuprui buvo dingę 100 rublių. Ir jis tą dieną norėjo važiuoti pas burtininką pasitarti, tik nežinojo kelio.

- Tegu vėlės, jei nori, tuos pinigus sau pasiima, - pasakė Anupras.

Tada ant Anupro lovos atsirado raštelis:

- Nevažiuok pas gydytoją: (t.y. pas burtininką - Aut.) Mus kviečia mūsų viršininkas ir mes 12 val. iš čia išeisime. Jis yra mus išsiuntęs paieškoti jam tarnų. Užsukome čia pas jus. O jūs nenorite ir mes iš jūsų nieko negavome. Jūs giedokite Marijos litaniją ir bus mūsų išleistuvės.-

Sekmadienį po gruodžio 8 dienos Daunoriuose būna Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidai. Todėl tą dieną Tauragnų klebonas važiuoja į Daunorius ir Tauragnų bažnyčioje sumos 12 val. nebūna. Būna tik ankstyvosios Mišios - Rarotos.

- Atėjus 12 val. mes troboje, - sako Grašys - su kaimynais Ant. Juodvalkiu (Beržaitės km.), Juozu Gaižučiu (Grašių km.), suklaupėme ir ne pagiedojome, kaip buvo sakyta, o tik atkalbėjome Marijos litaniją. Po to dar sukalbėjome penkerius poterius Kristaus žaizdoms pagerbti.

Baigę melstis, mes visi dar klūpojome susikaupę - sako Grašys.- Man nei iš šio nei iš to dingt galvon mintis, kad kažkas tuoj skels galvon. Vėl pagalvoju: - Skels. - Ir su lig ta mintimi man į praplikusį viršugalvį skėlė stikline. Stiklinė sutrupėjo. Kaktoje paliko prilipusios stiklo skiautės. Dėl to kaktoje atsirado randas. Kita stiklinė smogė žmonai Jadvygai, bet stiklinė nesudužo.

Kun. Antanas Kaubrė

Penktoji dalis (paskutinioji):
Ar galvosime šiaip ar taip - surašytieji įvykiai yra keisti ir nesuprantami. Pažymėtina, kad prieš prasidedant nemaloniems reiškiniams Grašių šeimos narius apimdavo keista baimė: jie visi jusdavo, kad kažkas negera turi tuojau įvykti. Baigęs melstis, jis dar klūpojo, alkūne pasirėmęs stalą ir užsidengęs akis. Tik jam staiga tvykstelėjo mintis, kad kažkas ruošiasi jam tvoti į praplikusį viršugalvį. Ir sulig ta mintimi, kaip minėta, neregimoji jėga smogė jam į viršukaktį stikline. Daugiausia nemalonybių yra patyręs senelis Andrius, 80 metų amžiaus ir 12 metų Onutė.

Senelis, kaip minėta, buvo smarkiai užgautas puodynės šuke. Jis vieną kartą sėdėjo troboje, pasirėmęs lazdele. Kažkas į jį sviedė 100 gramų svarsčiu. Pataikė į riešą ir kruvinai jį pramušė. Svarstis jam nukrito prie kojų. Jam svarsčiu buvo smogta ir į galvą. Jam į ausį kažkas lyg adata badydavo. Onutė būdavo žnaiboma ir į šlaunį nelyginant adata badoma. Jos tėvas pasakoja:

Vieną kartą aš, mano žmona ir Onutė gulėjome ant krosnies. Aš gulėjau pačiame krašte. Ʋmona gulėjo viduryje ir buvo apsikabinusi Onutę. Ʋmona sako: - Kažkas pila! - Aš uždegiau degtuką. Tada į mane kažkas sviedė pustuštę rašalinę ir truputį aptaškė. O duktė rašalu buvo smarkiai sulieta. Vaistininkė jai davė vaistų rašalui nusiplauti.-

Čia įdomu prisiminti ir tai, kad jai buvo liepiama eiti į Tauragnus susitikti su nepažįstamuoju.

Jeigu tuo būdu reiškėsi anapusinės dvasios, tai Onutė ir jos motina Jadvyga galėjo eiti spiritizmo ryšininkais arba medijais. (Apie medijus žr. ā€œSpiritizmo dvasiųā€¯ skyriuje).

Šiuose reiškiniuose būdinga ir tai, kad tie staiga iš nežinia kur atsirandantys įrašai, atsakymai ant popierėlių bei skiedrų iš pradžių buvo rašomi gražiai, taisyklingai, o paskui lyg žmogaus, patekusio į neramų transą, arba pusiaumiegį.

Man atrodo, kad rašysena buvo Onutės. Bet čia negaliu suprasti, kaip ir pro kur skiedros ant kurių buvo rašoma, atsidurdavo kambaryje. Tarus, kad čia duktė Onutė rašydavo, pasidaro neaišku, kodėl niekas iš namiškių to nepastebėjo, ir kaip parašydavo tenai, kur buvo sunku pasiekti, pvz., ant krosniakaiščių, ant sienų.

Jadvyga Grašienė pasakoja, kad kai būdavo duodami atsakymai į klausimus, t.y. kai būdavo duodama visų klausimų eilė, tai kažkokia nenugalima jėga juos stumdavo ten, kur būdavo padėti atsakymai. Tada jie bėgdavo visi trys tėvas, žmona ir duktė į tą vietą, kur rasdavo padėtą prirašyta popieriaus lapą ar skiedrą.

Man atrodo, kad anksčiau minėtus maisto gaminius iš Tauragnų parduotuvės parsinešė nupirkusi pati Onutė. Bet ji nuoširdžiai tvirtina, kad nieko nežinanti. Galimas daiktas, kad jinai to nejautė, būdama kaip sapne. Aš pats tų įvykių nemačiau, bet tikiu tais, kurie tą matė ir man papasakojo. Tų rimtų žmonių pasakojimus bei liudijimus aš čia ir surašiau. (Kun. Paulius Čiučkis, Tauragnų klebonas. 1958 m.).

Kun. Antanas Kaubrė