---

Mano vardas Edgaras. Sulaukiau 25 metų. Bet kai kurie kurvos manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu pisti prota. Kiti debilai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik apipisimas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip mama, imu staugti kaip višta ir pasislepiu po lova. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi po spinta! Nes mano tėvai yra eXtazy. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški cippas. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra sunkus. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad andrius yra tikras žiurkė, YVA dainuoja blogiau negu Žalgiris, o mia - apskritai gandriene. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek kapsiukas, nes per pamokas miegu, o per pertraukas rėkiu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip mentinei, o namuose tupiu kamputyje kaip arungutangas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai amaras. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo silkė tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik šaukštas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet tuolete? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip morka, ramus (-i) kaip kede ir išmintingas (-a) kaip Mildazytė. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra sisaliukas, o kita pusė - smelis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 52 litų. Mielas Seneli, nebūk asilas, išpildyk mano prašymą!