---

Labas, mielas Kalėdų Seneli!


Mano vardas Enzo. Sulaukiau 22 metų. Bet kai kurie Žulikas manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu pisti prota. Kiti Vagys sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Apipysti. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Keksas, imu staugti kaip Liutas ir pasislepiu Šiknoj. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi tūlike! Nes mano tėvai yra psichai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški dalbajobai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra kryžiažodis. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Merunas yra tikras suo, Mango dainuoja blogiau negu TechAsas, o Mia - apskritai Liute. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek morka, nes per pamokas sėdžiu prie pc, o per pertraukas metu akmenį . Mokykloje aš jaučiuosi kaip naujininkuose, o namuose tupiu kamputyje kaip juru kiaulyte. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai sloga. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo silkė tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik ferrari. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet nuogų mergu vakarėlyje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip bulvė, ramus (-i) kaip sofa ir išmintingas (-a) kaip Marius mikutavicius. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra myzalai, o kita pusė - miltai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 23 litų. Mielas Seneli, nebūk skunkas, išpildyk mano prašymą!


Tavo grazus, slykstus ir xujovas Enzo.