---

wa mano :D Labas, mielas Kalėdų Seneli!


Mano vardas Martynas. Sulaukiau 55 metų. Bet kai kurie Sudziai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu apgaudineti. Kiti sutraukos sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik melagyste. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Sudzius, imu staugti kaip Sikanti kate ir pasislepiu tualete. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi siknoje! Nes mano tėvai yra aš. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški ašnos. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra nelengvas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Cicinas yra tikras kate, Rondo dainuoja blogiau negu Lietuvos Rytas, o Starosaite - apskritai kregzde. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek arbuzas, nes per pamokas zajdziu, o per pertraukas rekiu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip namie, o namuose tupiu kamputyje kaip pele. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai AIDS. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Myzalai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik geras PC. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Afrikoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip kopustas, ramus (-i) kaip sofa ir išmintingas (-a) kaip Riaubiskyte. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra kraujas, o kita pusė - smelis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 1 litų. Mielas Seneli, nebūk Sudas, išpildyk mano prašymą!