---

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas briedis. Sulaukiau 25 metų. Bet kai kurie padlos manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu apgandoninti. Kiti sukos sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik najobka. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip as, imu staugti kaip liutas ir pasislepiu po lapais. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi giliau po lapais! Nes mano tėvai yra menininkai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški visiski menininkai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra axujenas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad mamontovas yra tikras genys, neo dainuoja blogiau negu zalgiris, o dzordana butkovskaja - apskritai kale. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek silke, nes per pamokas sportuoju, o per pertraukas issipisineju. Mokykloje aš jaučiuosi kaip kaune, o namuose tupiu kamputyje kaip briedziukas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai sloga. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo kepenys tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik automobilis. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet jav? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip svogunas, ramus (-i) kaip kede ir išmintingas (-a) kaip valinskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vodka, o kita pusė - grudai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 8 litų. Mielas Seneli, nebūk ziurke, išpildyk mano prašymą!