---

Labas, mielas Kalėdų Seneli!


Mano vardas justas. Sulaukiau 5 metų. Bet kai kurie blogi zmones manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu sakyti netiesa. Kiti piktadariai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik apipisimas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip tete, imu staugti kaip sernas ir pasislepiu medy. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi spintoje! Nes mano tėvai yra durniai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški debilai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra paprastas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad mamontowas yra tikras lape, foje dainuoja blogiau negu lietuvos rytas, o neda - apskritai zile. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek morka, nes per pamokas nieko, o per pertraukas kalbu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip amerikoj, o namuose tupiu kamputyje kaip kacukas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai menesines. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo vedaru tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik fura. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet amerikoj? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip agurkas, ramus (-i) kaip sofa ir išmintingas (-a) kaip valinskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra sisaliukas, o kita pusė - akmuo(po traukinio ratais), tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 69 litų. Mielas Seneli, nebūk kiaule, išpildyk mano prašymą!


Tavo grazus, lol ir miau justyte.