---

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Tomas. Sulaukiau 100 metų. Bet kai kurie ašs manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Chešinti. Kiti Daunais sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Bbz. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip As, imu staugti kaip Šuo ir pasislepiu Po lova. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Po lova! Nes mano tėvai yra nesveiki. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Dar nesveikesni. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra Sunku. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Cicinas yra tikras Suo, NL dainuoja blogiau negu Rytas, o Kekse - apskritai kekse. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek morka, nes per pamokas smaukau, o per pertraukas pisu i galva. Mokykloje aš jaučiuosi kaip siknoi, o namuose tupiu kamputyje kaip suo. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai virusas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Sudas tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Kandonas :D. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Tuolete? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip BUlvę, ramus (-i) kaip stalas ir išmintingas (-a) kaip Sapras. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra myzalas, o kita pusė - smelis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 100000 litų. Mielas Seneli, nebūk kate, išpildyk mano prašymą!

Tavo daunas, aš ir aš bbz.