---

Labas, mielas Kalėdų Seneli!



Mano vardas Ovidijus. Sulaukiau 10 metų. Bet kai kurie Gaidziais manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Pisti prota. Kiti Subinkrapsciais sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Apipisineti. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip mano dede, imu staugti kaip Sernas ir pasislepiu Tulike. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Skladuke! Nes mano tėvai yra Pederastai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Storuliai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra bbz. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Cicinas yra tikras Karvelis, Isjunk sviesa dainuoja blogiau negu Lietuvos Rytas, o Mama RockN\'Roll - apskritai Kale. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Agurkas, nes per pamokas Sportuoju, o per pertraukas Nieko. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Sudinyke, o namuose tupiu kamputyje kaip suniukas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai kiaulyte. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo saltiena tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik niekas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet ispanijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip kopustas, ramus (-i) kaip kede ir išmintingas (-a) kaip Andrius Nelabai. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra myzalas, o kita pusė - subine, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 5 litų. Mielas Seneli, nebūk kiaule, išpildyk mano prašymą!



Tavo baisus, grazus ir sudinas Ovis.