---

Mano vardas lukas. Sulaukiau 8 metų. Bet kai kurie blogi zmones manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu jo. Kiti lopais sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik ne. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip as, imu staugti kaip liutas ir pasislepiu bagazinej. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi bagazinej! Nes mano tėvai yra aš. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški pyderastai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra lengvas nx. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad giadys yra tikras vista, kastaneda dainuoja blogiau negu zalgiris, o padla - apskritai kregzde. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek agurkas, nes per pamokas kaku, o per pertraukas kaku. Mokykloje aš jaučiuosi kaip pas tave, o namuose tupiu kamputyje kaip ziurke. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai astma. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo vemalai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik tavo akys. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet pas tave chatoj? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip darzove, ramus (-i) kaip aguona ir išmintingas (-a) kaip sapras. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra sperma, o kita pusė - smelis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 88 litų. Mielas Seneli, nebūk ziurke, išpildyk mano prašymą!