---

Pas mane juoko forma :D

Labas, mielas Kalėdų Seneli!


Mano vardas Pybodis. Sulaukiau 7 metų. Bet kai kurie lupikai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu pisti protą. Kiti skineriai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik apipisimas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip niekada, imu staugti kaip piktasis keksas ir pasislepiu kelnėse. Ʋinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi tusikuose! Nes mano tėvai yra rembai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški romingai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra poweris. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad kūlverstukas yra tikras pacukas, minedas dainuoja blogiau negu puntukas, o gaga - apskritai barbė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek cybodis, nes per pamokas geriu, o per pertraukas smačinu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip romingo saite, o namuose tupiu kamputyje kaip keksas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai pūslelinė. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo šūdas tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik saitas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet garfildo namuose? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip pikis, ramus (-i) kaip krėslas ir išmintingas (-a) kaip antanas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra babatukas, o kita pusė - klijai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 58 litų. Mielas Seneli, nebūk pokutis, išpildyk mano prašymą!


Tavo plikis, gražus ir baisus pybodėlis.