---

Labas, mielas Kalėdų Seneli!



Mano vardas Matas. Sulaukiau 18 metų. Bet kai kurie smirdizias manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu pisti. Kiti blogis sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik gėris. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip tu, imu staugti kaip tikgras ir pasislepiu medyje. Ʋinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi medzio virsunėje! Nes mano tėvai yra keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški tai sis testas. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra liepa. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad gaidys yra tikras kate, bavarai dainuoja blogiau negu zalgiris, o asta - apskritai tigre. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek morka, nes per pamokas deginu, o per pertraukas ispyriu siknon. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Lėliu pardotuviai, o namuose tupiu kamputyje kaip tu. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai aids. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo kepsnio tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik sex. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet futbolo ciomppionate? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip kopustas, ramus (-i) kaip lova ir išmintingas (-a) kaip valinskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vanduo, o kita pusė - miltai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 18 litų. Mielas Seneli, nebūk tu, išpildyk mano prašymą!
mano