---

Viešosios nuomonės formavimas: kompromitavimas ir dezinformacija

Dažnai taikomos psichologinio poveikio priemones, nes svarbu ne tik susidoroti su oponentais, bet ir jų veiklą visuomenei pateikti neigiamu aspektu, kad sumažintų rėmėjų gretas. Kompromitacija ir dezinformacija yra vienos svarbiausių priemonių kovojant su oponentais ir konkurentais.

Politinės permainos ir besiformuojantis pasipriešinimo judėjimas privertė valdžią rimčiau vertinti akcijas ir skirti tam daugiau dėmesio ir pajėgų.

Kovoje dažnai naudojami žmonių kompromitavimo metodai. Jais siekiama sugriauti kompromituojamo asmens autoritetą, gerą vardą visuomenėje ir pakirsti pasitikėjimą juo, paviešinant ar neigiamai interpretuojant jo gyvenimo ir veiklos faktus, kai kada tai būna daugiau susijusi su žmogaus praeitimi, priklausymas įvairioms partijoms, visuomeninėms organizacijoms, tarnavimas kariuomenėje, darbas KGB, ar kitose valdžios institucijose.

Naudojant neginkluoto pasipriešinimo formą, kurio ginklu nenumalšinsi. Kiekvieną didesnę tautinę, religinę ar pilietinę akciją gali lydėti šmeižto ir kompromitavimo akcijos. Išskiriamos kelios kompromitavimo formos ā€“ šmeižto ir melo kompanijos per spaudą ar gandų platinimą. Kitas būdas yra politinių teismų kriminalizavimas ir atvirkščiai.

Didžiausios kompromitavimo akcijos vykdomos prieš aktyviausius sistemos kritikus ā€“ kovotojus už žmogaus laisves ir teises ir aktyviausius veikėjus.

Atskirų veikėjų diskreditavimas prisideda prie organizacijų kompromitavimo ir jos įtakos mažinimo. Dažnai aktyvistai straipsniuose vaizduojami kaip girtuokliai, turto švaistytojai, ar svetimo turto pasisavintojai, veidmainiai, ištvirkusios moralės, gobšuoliai, atskleidžiamas jų godumas, peštynės dėl valdžios, avantiūrizmas, priklausymas nuo alkoholio, azartinių lošimų ir t.t. įvairiomis akcijomis siekiama sudaryti apie jos neigiamą įspūdį, taip norima pakirsti pasitikėjimą jais.

Dar vienas būdas kompromituoti tai suteikti jų veiklai kriminalinį atspalvį, ir taip pateisinti, palengvinti susidorojimą su jais, kitas galimas būdas, tai pateikti jų veiklą kaip psichikos susirgimą.

Įvertinti kompromitavimo pasekmes yra sudėtingas klausimas, dokumentuose esantys vertinimai ne visada atitikdavo tikrovę, nes atgarsiai spaudoje apie tam tikras įvykdytas akcijas sudaro priešingą įspūdį.

Kai kurios akcijos pasiekia tikslą, o kai kurios ne.
Jei nepavyksta visiškai apjuodinti žmogaus autoriteto, pakirsti žmonių pasitikėjimą juo, tai sukeltos abejonės jų autoritetu, morale, jo veikla galima laikyti maža pergale. Tačiau tai nepasiekia svarbiausio tikslo ā€“ priversti ta žmogų nutraukti savo veiklą, nes nepavyksta ji pilnai kompromituoti.

Dezinformacija ā€“ tai kruopščiai parengtos, klaidingos informacijos, klastočių, ataskaitų, sandorių, (dokumentų, laiškų) platinimas, gandų skleidimas siekiant paveikti sau naudinga linkme, viešąją nuomonę. Dezinformacija siekiama ne tik suklaidinti, bet ir pakenkti. Išskiriamos kelios dezinformacijos formos ā€“ politinė, ekonominė, karinė arba mokslinė.

Kai kurios specialiai sukurtos organizacijos iš viršaus, kaip prisidengusios kilniais tikslais, bet tam tikrų jėgų kontroliuojamos vykdo propagandines ir kompromitavimo akcijas per jų kontroliuojamą spaudą, tokioms organizacijoms suteikiama visokeriopa pagalba (konsulatai, patarėjai ir pan.), jiems per įvairius mechanizmus suteikiama net finansinė pagalba, bet laukui bėgant jų įkūrėjai praranda politine įtaką ir jos kai kada tampa nevaldomos, o galiausiai savarankiškos stiprios organizacijos.

Kitas būdas skleisti dezinformaciją apie šalies ekonominius rodiklius, tikrąją įmonių veiklą, jų funkcijas ir kitus duomenis. Nors visi strateginės svarbos duomenys būna įslaptinami, o slaptumo lygis priklauso nuo informacijos karinio, politinio, ekonominio, mokslinioā€“techninio ir kitokio pobūdžio, esančių darbo vietoje, dokumentuose ar įrenginiuose.

Tai būdas, kai stengiamasi suklaidinti, sukuriant legendas apie įmones, nuslepiant jų tikrąsias funkcijas ir priklausomybę. Kai kurios įmonės legendavimo atvejų slepiamos, nes atskiros paskirties įmonės slaptai vykdo kriminogeninių, ar kitų organizacijų, grupuočių ar atskirų atstovų užsakymus. Taip pat būna slepiamas įmonės pavadinimas, pateikiamas tik pašto dėžutės indeksas, klaidingas registracijos adresas ir pan., jos būna be viso pavadinimo, arba pavadinimai dubliuojasi su garsiu įmonių pavadinimų, bet su jais nieko bendro neturi, tokių būdų būna užmaskuota jų priklausomybė siekiant nuslėpti tikrąją jų paskirtį, būna užslaptinti gamybos mastai, įmonės pajėgumas, technologinis lygis, dirbinių nomenklatūra, jų išvežimo adresai ir maršrutai, darbuotojų, kurie prieina prie informacijos, pareigybės, nomenklatūra, įmonių ekonominiai ir finansiniai rodikliais (planai, galimybės, apimtis ir t.t). Taip galima nuslėpti darbus pagal įvairius užsakymus.

Vykstant pramoniniam ir moksliniam lenktyniavimui tarp valstybių ir įvairių pramoninių ir finansinių grupuočių, įvairi mokslinė, techninė informacija tampa pramoninio šnipinėjimo objektu, tad vykdomi moksliniai-tiriamieji ir eksperimentiniai moksliniai darbai būna labai slepiami. Tai liečia tokias sferas, kaip ekonomika, fizika, branduoline chemija, matematiniu programavimu, superlaidumo tyrimus ir kitas mokslo šakas.

Būna slepiami ir kiti svarbos duomenys, kaip informacija apie vandens tiekimą į įmones, dujų, naftos produktų tiekimą, sunaudojimą per tam tikta laiką, jų asortimentą ar kokį kiekį gauna iš kitų šaltinių, apie naudojamus valymo įrenginius ir t.t.. Dezinformacija būna skleidžiama ir apie įvykusias avarijas, gaisrus, nes tokia informacija neva pakirstų tam tikru grupuočių autoritetą.

Kompromitavimo ir dezinformacijos akcijoms, kuriomis siekiama suklaidinti ir pakenkti yra skiriamas didžiulis dėmesys ir resursai. Kompromitavimo akcijos būna daugiau politinio pobūdžio ir nukreiptos prieš opoziciją, tam tikrus visuomeninius, politinius veikėjus, o ekonominio pobūdžio dezinformacija būna ir nukreipta prieš konkurentus. Visų šių akcijų tikslas ā€“ užtikrinti valdžią ir kontrolę šalies viduje ir ekonominę galią tarptautinėje arenoje.