WordPress, Shopify ir PHPFusion programuotojų bendruomenė

Parašė ozzWANTED· 2010 Vas. 7 15:02:53

Lrytas.lt portale Monika Bončkutė parašė neblogą straipsnį apie Jūsų asmeninių duomenų saugumą.
Be abejonės, dauguma galbūt ir žinojote tą, kad nieko nebūna už dyką.
O ledo viršūnės buvo šios:
1.GMail apskritai netrina el. pašto laiškų. Net jei juos ištrinsite iš savo pašto dėžutės, juos vėliau galėsite atsikurti iš Gmail serverių.
2.FaceBook netrina vartotojų anketų. Jie leidžia jas 'užšaldyti'. T.y. po pusmečio panorėję jas galėsite atsikurti.
3.Google dirba pora tūkstančių pačių geriausiu pasaulio programuotojų. Ir Jūs galite tik įsivaizduoti kokias sistemas google paieškos sistemai šie žmonės yra sukurė. Tai iš serijos 'track everthing'.
4.Pabandykite savo dieną įsivaizduoti be Google aplikacijų. Gmail, Google Chrome naršyklė, dabar jau ir Google Chrome operacinė sistema. Toliau Google Groups, Google Docs, Google Maps, Google Calendar, Google Notes ir t.t. - išvada Google gali valdyti kone kiekvieną žmogų.
Todėl aš ir stengiuosi naudotis POP3 aplikacijomis su ne Google el. paštu kada tik įmanoma.

O dabar pats straipsnis:
-------------
Nemokamas elektroninis paštas. Nemokama naršyklė. Nemokamas profilis socialiniuose tinkluose. Nemokami filmai. Po sunkios dienos pikto viršininko, nekompetentingų valdininkų ir smukusios ekonomikos nuskriaustas pilietis gali atsikvėpti bent jau naršydamas internete: didelė dalis virtualių įrankių ir pramogų prieinami dykai.

Tačiau interneto saugumo ekspertai teigia, kad tikintys, jog šiuolaikiniame pasaulyje gali egzistuoti kas nors nemokamo, yra arba nepataisomai naivūs, arba neturi patikimos informacijos.

Pagrindinis tokių kompanijų kaip ,,Google“ tikslas nėra suteikti žmonėms nemokamą elektroninį paštą. Jų pareiga – tarnauti savo akcininkams, kurie savo ruožtu iš kompanijų vadovų reikalauja vieno – kuo didesnio pelningumo. Interneto versle pelną užtikrina milžiniški informacijos kiekiai, kuriuos kaupia ir dėl kurių kovoja didžiosios korporacijos.

,,Google“ sukompromituotų ir šventuosius

Saugumo ir interneto santykį puikiai apibrėžia programuotojų bendruomenėje populiarus posakis: ,,Paslaugos internete gali būti greitos, pigios arba saugios. Jūsų teisė rinktis, tačiau vienu metu galite pasirinkti tik dvi savybes iš trijų.“

Už galimybę naudotis ,,Google“ elektroniniu paštu, pamatyti pasaulį interaktyviuose žemėlapiuose ar laiką, praleistą bendraujant su draugais ,,Facebook“, korporacijoms sumokame atiduodami vieną brangiausių šiuolaikinių išteklių – informaciją.

Kaip knygoje ,,Googling Security: How Much Does Google Know About You“ rašo JAV elitinės karo akademijos - Vest Pointo profesorius Gregas Conti, ,,Google“ (o pastaruoju metu ir ,,Facebook“) apie internautus turi sukaupusi tiek informacijos, kad jos turimi dosjė galėtų sukompromituoti net patį moraliausią žmogų pasaulyje.

,,Senelės“ moralės standartai

Profesorius interneto vartotojams siūlo savęs paklausti: ,,Ar esate internete ieškoję ko nors tokio, apie ką nenorėtumėte, kad sužinotų jūsų senelė?“ Jeigu atsakėte taip, turėtumėte susirūpinti tuo, ką apie jus žino internete dykai paslaugas dalijančios kompanijos.

Nors įvairiose situacijose žmonės mėgsta dėtis liberalesniais nei iš tiesų yra, realiai į viešumą iškilus jūsų privataus gyvenimo detalėms daugumos greičiausiai būsite vertinamas pagal ,,senelės“, o ne pagal ,,Cosmopolitan“ ar ,,Playboy“ standartus. Netgi tų pačių šių žurnalų skaitytojų.

Net jeigu esate šventasis(oji), greičiausiai nelabai pageidautumėte, kad į piktavalių rankas pakliūtų jūsų gimimo data arba tai, ką gurkšnodamas vyną vakarėlyje ,,Facebook“ sienoje parašėte apie savo viršininką.

,,CareerBuilder“ atliktos apklausos duomenimis, pernai 45 proc. JAV darbdavių tikrindavo, ką rašo ir kokias nuotraukas socialiniuose tinkluose skelbia potencialūs darbuotojai.

Vamzdžiais teka nafta, kabeliais – informacija

,,Google“ šūkis – ,,nedaryk nieko pikt!“. Tačiau jei interneto gigantai panorėtų, jie galėtų šantažuoti bet ką. Interneto megakompanijos panorėjusios galėtų lengvai pašalinti nepatikusį politiką ar pakeisti visą vyriausybę. Kiek politinių karjerų yra užbaigę viešumon patekę pikantiški asmeninio gyvenimo faktai? Įsivaizduokite, kiek tokių faktų savo serveriuose laiko sukaupusi ,,Google“.

Vyresnės kartos atstovai puikiai prisimena sovietmečiu dažnai kartotą posakį, kad net sienos turi ausis. Vargšai atsilikę sovietai. Dabar ,,Didysis brolis“ mus stebi iš kompiuterio monitoriaus, o visą pasaulį apraizgiusiais duomenų kabeliais į ,,Google“ ir ,,Facebook“ būstines ištisą parą pumpuoja ,,žaliavą“, galimai brangesnę už naftą – duomenys apie žmonių amžių, lytį, gyvenamąją vietą, pomėgius, darbą, draugus.

Pasamdė kūrybiškiausius ir talentingiausius

Pasak G.Conti, ,,Google“ daugeliu atžvilgių pralenkia nemažai pasaulio valstybių ir pagal galią lengvai galėtų pakliūti tarp 100 įtakingiausių šalių. Didžiausias tokių interneto gigantų kaip ,,Google“ pranašumas – finansinė galia ir talentų koncentracija.

Sprogus ,,dot com“ burbului, ,,Google“ pasamdė talentingiausius pasaulyje programuotojus, dizainerius ir duomenų rinkimo bei apdorojimo specialistus.

Kai kuriuos jų vėliau pas save perviliojo ,,Facebook“. Ir viena, ir kita kompanija nuolat stebi rinką ir nė sekundės nedvejoja, kai tik atsiranda galimybė į savo komandą pasikviesti dar vieną išskirtinių sugebėjimų specialistą. Daugelis pasaulio vyriausybių ar parlamentų gali tik pasvajoti apie tokio lygio, kūrybingumo ir atsidavimo specialistus.

Paviešino milijonų vartotojų duomenis

Koks trapus mūsų privatumas neseniai ir vėl priminė į kontroversijos sūkurį pakliuvęs populiariausias pasaulyje socialinio bendravimo tinklalapis ,,Facebook“. Praėjusių metų gruodį dar kartą pakeitę sutarties su tinklalapio naudotojais sąlygas, ,,Facebook“ vadovai paviešino milijonų svetainės vartotojų duomenis, įskaitant tikslias gimimo datas, vedybinį statusą bei politines ir religines pažiūras.

Negana to, tų svetainės vartotojų, kurie nesuskubo pakeisti privatumo nustatymų, duomenys iškeliavo į ,,Google“ paieškos sistemą; o tai tas pats, jei kas nors internete paskelbtų pastarųjų kelerių metų jūsų pokalbius su draugais kavinėse, kurie, kaip jūs manėte, buvo privatūs.

Kam ,,Facebook“ to prireikė? Atsakymas paprastas – kuo daugiau svetainės puslapių ir apskritai joje esančios informacijos bus indeksuojama ,,Google“, tuo svetainė sulauks daugiau lankytojų.

Kuo daugiau lankytojų, tuo daugiau pajamų iš reklamos. Šiemet pasirodė pranešimų, kad ,,Facebook“ pajamos šįmet gali pasiekti milijardą dolerių. Viena iš būtinų sąlygų šiam tikslui pasiekti – didesnis svetainės lankomumas.

,,Facebook“ manipuliacijos vartotojų duomenimis susilaukė didelio atgarsio. Kanadoje, kur duomenų apsaugos įstatymai griežtesni nei JAV, pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai siekiant nustatyti, ar kompanija nepažeidė įstatymų.

Sveiki, jus ką tik nusipirko ,,Google“

Iš esmės tai, ką daro ,,Facebook“, nėra jokia naujiena. Kiekviena kompanija, siūlanti kokias nors paslaugas nemokamai internete, sutartyje, kurią prieš uždėdamas varnelę ,,sutinku“, perskaito retas internautas, paprastai turi įtraukusi frazę apie duomenų panaudojimą.

Išvertus tą frazę iš teisinės į kasdienę kalbą sutartyse paprastai sakoma, kad su jūsų duomenimis kompanija gali daryti ką panorėjusi. Reikšdami savo nuomones ar skelbdami nuotraukas jūs visas teises į šią medžiagą perleidžiate paslaugos tiekėjui.

Tiek ,,Google“, tiek ‚,,Facebook“ pasilieka teisę saugoti vartotojų jiems suteiktą informaciją tol, kol jiems atrodys, kad to reikia; įskaitant ir tuos atvejus, kai vartotojas pašalina savo sąskaitą iš sistemos. ,,Facebook“ netgi vartoja atitinkamą terminologiją – sąskaitą galima ,,deaktyvuoti“ (angl. Deactivate account), tačiau ne ,,ištrinti“ ar ,,pašalinti“.

Bent jau šiuo atveju ,,Facebook“ sako tiesą – pasirinkus šią galimybę, jūsų sąskaita tampa neaktyvi ir nematoma jūsų draugams, tačiau ji lieka tokia, kokia buvusi, kompanijos serveriuose.

Jei po pusmečio ar net metų pakeisite savo nuomonę ir norėsite sugrįžti į ,,Facebook“ glėbį, prisijungę su senuoju vartotojo vardu ir slaptažodžiu ir vėl pamatysite savo kadaise paskelbtas mintis bei buvusius draugus kaip ant delno. Sveiki sugrįžę į nesunaikinamą virtualųjį pasaulį!

Pinigai slypi tikslinėse reklamose

,,Google“ tvirtina, kad tokių priemonių imamasi siekiant ,,pagerinti vartotojų patirtį“. ,,Facebook“ privatumo sutartyje teigiama, esą vartotojų prašoma tokios asmeniškos informacijos kaip gimimo data dėl ,,jų pačių saugumo“ ir siekiant įsitikinti, kad naujam svetainės nariui yra bent 13 metų.

Be abejo, tai – tik priedanga. ,,Facebook“ administratoriai nesiima jokių kitų priemonių tikrindami vartotojų amžių išskyrus tai, ką registracijos metu sako pats vartotojas. “Google“ ,,gerina“ vartotojų patirtį pirmiausia tikslinėmis reklamomis.

,,Facebook“ reklamuotojui šiuo metu suteikia bene geriausias sąlygas, nes leidžia rodyti reklaminius pranešimus pasirenkant vartotojus pagal lytį, amžių ir vedybinį statusą. Prieš dešimt ar penkiolika metų buvo galima tik pasvajoti apie tokio tikslumo reklaminę kampaniją. Juk akivaizdu, kad reklamos užsakovai iššvaistydavo krūvas pinigų reklamuodami tą patį produktą šešiolikmečiui ir šešiasdešimtmečiui.

,,Facebook“ sudarė galimybę reklamuoti naują video žaidimą šešiolikmečiui ir atostogas Floridoje šešiasdešimtmečiui tuo pat metu.

Beje, 35-54 metų amžiaus grupės vartotojų skaičius ,,Facebook“ kas šešis mėnesius išauga 276 procentais. Vyresnių nei šešiasdešimt metų vartotojų per tą patį laiką padaugėja 194 procentais. Svetainės demografija kuo toliau, tuo labiau tampa aukso kasykla reklamuotojams.

Išeitis – atsisakyti kompiuterio?

Pasak vieno iš svetainės Allfacebook.com įkūrėjų Nicko O‘Neillo, išmintingas socialinių tinklų vartotojas gali apriboti informacijos sklaidą, tačiau visiškas privatumas šiais laikais – neįmanomas. Galbūt dėl to profesionalūs programuotojai vengia aktyvaus dalyvavimo socialinio bendravimo tinklalapiuose.

,,Jei jums iš tiesų rūpi jūsų privatumas, neturėtumėte naudotis jokiomis ,,Google“, ,,Yahoo“, ,,Facebook“ ar ,,MySpace“ paslaugomis. Apskritai geriausia būtų, jeigu neprisijungtumėte prie interneto viešose vietose, tokiose kaip prekybos centrai ar kavinės. Žinote, jeigu tikrai esate paranojiškai nusiteikęs asmeninės informacijos atžvilgiu, išmeskite kompiuterį. Tik nepamirškite prieš tai jo kietojo disko pakišti po pneumatiniu kūju“, - savo bloge rašo N. O‘ Neillas.

* * *

Trumpa atmintinė „Facebook“ vartotojams

Jeigu per pastaruosius pora mėnesių nepakeitėte savo profilio nustatymų, jūsų asmeninė informacija ir nuotraukų albumai, jums to nežinant, greičiausiai matomi visiems „Facebook“ vartotojams. Informacijos saugumo ekspertai rekomenduoja šiuo nustatymus kuo skubiau pasikeisti.

1.Jeigu naudojate „Facebook” anglų kalba, „Profile“ meniu susiraskite skiltį „Privacy Settings“. Paspauskite ant „Profile Information“ ir pasirinkite „Posts by Me“. Į tai įeina viskas, ką jūs skelbiate savo sienoje, taip pat ir nuotraukų albumai, video ir t.t. „Facebook“ šiuos nustatymus pakeitė į „Everyone“, tai yra, kad visą tą informaciją gali matyti bet kas. Rekomenduojama nustatymą pasikeisti į „Only Friends“. Tai reiškia, kad jūsų užrašys bei nuotraukas matys tik jūsų draugai.

2.Susiraskite skiltį „Search“. Joje yra užrašas „Allow“. Prie jo greičiausiai padėta varnelė. Tai reiškia, kad viskas, kam savo profilyje esate suteikę statusą „Everyone“, bus indeksuojama „Google“. Vadinasi, šią informaciją galės rasti „Google“ paieškos sistemos naudotojai, ne tik „Facebook“ nariai. Nuimkite minėtą varnelę, nebent esate labai atidžiai pasirinkę nustatymus ir esate tikri, kad nepageidautina informacija nepaklius į „Google“.

3.Naudokitės draugų sąrašais (angl. „Lists“). Iškvietę draugų sąrašą, paspauskite „Create a new list“. Tas pats draugas gali būti įrašytas keliuose sąrašuose. Svarbiausia, kad kiekvienas sąrašas gali turėti skirtingus saugumo lygius.

Pavyzdžiui jeigu artimiausi draugai galės matyti viską, ką jūs rašote ar skelbiate savo sienoje, atsitiktiniams pažįstamiems ar kolegoms galėsite apriboti priėjimą prie nuotraukų albumų ar savo religinių bei politinių pažiūrų.

Šaltinis: LRytas.lt @ Monika Bončkutė, Čikaga